Realybės šou "Eko gyvenimas"

Skamba labai netikėtai. Tai - dar viena alternatyva mamoms ir tėčiams, norintiems užtikrinti jų mažiems bambizams kuo sveikesnę kūdikystę. Dar viena ekologiškų sauskelnių alternatyva.

Man jie patiko tuo, kad sauskelnių viduje - ne cheminis gelis, kuris sugeria drėgmę, o paprasčiausias ligninas. Kam neteko susidurt, tai ligninas - kažkas panašaus į tualetinį popierių, tik kiek storesnis ir būna didesniais lapais. Šiaip naudojamas medicinoj.

Natūralios kilmės - celiuliozė, t.y. kaip popierius, iš medienos. Žodžiu, suyrantis. Ir nedirginantis odos.

O tie gelio grūdeliai, ištrūkę iš sauskelnių, gali ir stipriai nudeginti odelę.

Vis dėl šių sauskelnių forma man kažkio nepatiko. Nes netgaliu dorai paaiškinti kuo. Tiesiog tas ligninas įdėtas vienodo pločio per visą sauskelnę, ir tarp kojyčių per platus ir per kietas, o aukščiau - per siauras, todėl buvo naktų, kai buvo šlapia ir lova.

Dar nepatiko kaina, nes kainuoja dvigubai daugiau nei pvz. Moltex'ai. Ir dar nepatiko, kad vežami iš JAV. Per toli - per daug teršiama aplinka juos gabenant iš taip toli.

Žodžiu, puiku, kad yra alternatyva. Kažkam ji tikriausiai labai patiks. ir tegu! Svarbiausia, kad yra iš ko rinktis. Įsigyti galima “Sveikuose produktuose”.

Rodyk draugams

Kad mamyčių, savo mažiukų užpakaliukams naudojančių daugkartines sauskelnes, gyvenimas būtų lengvesnis, yra toks mažas triukas.

Tai - toks popieriukas, dedamas į vidų. Panašus į sugertuką, kuris vaikystėje būdavo skirtas rašalo pertekliui sugerti.

Tik jis sugeria ką kita. Tiksliau, nesugeria, o neleidžia rimtajam reikalui persigerti per visus daugkartinių sauskelnių sluoksnius. Keičiant sauskelnes galima tą vidinį popieriuką su visu turiniu įmesti į unitazą ir lygiai kaip suaugusiajam po reikalų sutvarkyko tualete nuleisti vandenį.

Aišku, perkant reikia žiūrėti, kad popieriukas būtų tos rūšies, kurią galima mesti į unitazą. Nes galima ne visus.

Bet net ir iš tų, kuriuos galima nuleisti, variantai yra labai skirtingi. 

Nors šiaip skandinanų produkcija labai pasitikiu, vis dėlto ImseVimse vystyklų popieriaus (foto kairėje) rekomenduočiau kaip tik įmanoma vengti.

Nes jis persigeria kiaurai net dvigubas!

O kam reikalingas daiktas, kuris neatlieka savo pagrindinės ir vienintelės funkcijos?!

Jei jums prireikė vystyklų popieriaus, rekomenduoju Popolini (foto žemiau). Tikrai suveiks taip, kaip ir turi suveikti.

Ir viengubas!

Nuotraukos iš rasakila.lt ir ekomama.lt (čia galima nusipirkti Popolini vystyklų popieriaus Popli)

Rodyk draugams

Mamos, auginančios vaikus su daugkartinėmis sauskelnėmis, puikiai žino, kam jos skirtos.

Man pačiai patiko, kokios gavosi paskutiniosios mano rankų darbo.

Bėda ta, kad man atrodo per gražios, kad būtų dedamos po pėdkelnėmis ir kelnėmis, kur jų nesimato.

Kitą kartą, jei darysiu (abejoju, nes jau yra pakankamai), darysiu ne tokias gražias :)

Rodyk draugams

Ne apie pulką ir mergeles. Ne.

Žemiškiau ir paprasčiau.

Kandangi dievas man davė vaikų (už ką aš jam dėkinga), tai neišvengiamai kažkokia dalis mano gyvenimo sukasi apie juos. Tas neišvengiamai ir dalis mano ekologinių bandymų - atradinėjimų - išgyvenimų yra susiję su jais. Ir neišvengiamai kas kažkelintas įrašas šiame bloge yra susijęs su vaikais.

Taigi, užuolaidos pakyla - DIN DAN - tipo iškilmingai pasirodo mano naujas kūrinys!

Įsivaizduoju, kad vilnoniai šortai nesidomintiems ekologišku vaikų auginimu pasirodys gana egzotiškas rūbas.

Tad pasakoju, kam tokio reikia.

Jie dedami ant daugkartinio naudojimo sauskelnių. Nes vaikui sudrėkus jam nebus šalta. O be to, šliaužiojančiam vaikui tokie gerai, nes nebijau, kad sušals atsisėdęs ant keramikinių plytelių, kurios visąlaik tokios šaltos.

Mezgiau iš Rasakiloj pirktos specialios chemikalais neapdorotos vilnos.

Bet pritrūkau siūlų ir nusprendžiau pabandyti iš paprastos parduotuvės vilną. Išsirinkau tokios spalvos, kuri būtų artimiausia natūraliai, kad būtų nedažyta. Bet siūlai suvyti žymiai labiau. Net nuotraukoj matosi skirtumas - tie siūlai, kurie virš sagų, yra iš neapdorotos vilnos, o žemiau - iš “normalios”, suprask apdorotos.

Tai viršutinė šiek tiek apsivelia ir geriau sulaiko drėgmę. Nors “normali”, kuri yra ir dvigubai pigesnė, irgi atlieka savo funkciją.

Čia man kilo klausimas - kai pirkau tą ekologišką vilną, ant jos berods nebuvo ekosertifikato ženklo. Bet parduodama ekologiškų prekių parduotuvėj, pavadinta ekologiška. Tarkim ekologiška.

Kitą pirkau paprastoje eilinėje siūlų parduotuvėje, ji buvo be jokių sertifikatų ir be šiuo metu madingo pavadinimo, kad ekologiška. Kainavo dvigubai pigiau.

Tai čia kaip dabar, ar verta šį konkrečių prekių sulyginimą įkelti į Ekogyvenimo indekso paskaičiavimus? Juk produktas su kuriuo lyginu, tai nesertifikuotas kaip ekologiškas? Kaip būtų teisingiau - įtraukti, ar kaip tik netraukti?

Rodyk draugams

Vienas iš rimtesnių argumentų, kodėl verta auginti vaikus su daugkartinėmis plaunamomis sauskelnėmis yra tas, kad juos galėsite panaudoti kitiems vaikams. Nes susipirkti visą komplektą vystyklų tiek, kad nebereiktų naudoti vienkartinių, yra nemaža investicija.

Tad paprastai sako, kad ši investicija vienkartinė, ir su toliau gimsiančiais vaikais jos pakartoti nebereikės.

Žemiau esanti nuotrauka turėtų galutinai išsklaidyti šį argumentą - mitą.

Visur, kur pažymėti raudoni žaibai, yra skylės. Ta prasme, ėmė ir suplyšo.

Tikrai patikimos ir geros firmos gamybos vystyklas, tikrai suplyšo naudojant ne su antru ar penkipliktu vaiku. Atsekti galima pagal tai, kada aš jį įsigijau.

Naudojamas buvo ne per dažniausiai. Nes nakčiai dažniausiai dedame vienkartines sauskelnes.

Nepaisant to, aš vistiek esu už ekologiškas - tiek daugkartines, tiek vienkartines - sauskelnes. Tik čia tiesos žodį pasakiau. Aš šaip už tiesą visą laiką. Man patinka tiesa.

Rodyk draugams

Tai tikrai nebus profesionalės siuvėjos “kaip pasiūti daugartines sauskelnes”. Bet kadangi buvo prašančių, tai nesunku pasidalinti kaip dariau aš.

Siuvau pagal šią instrukciją: http://www.ottobredesign.com/en/print/pdf/vaippa_en.pdf

1. Pagal ją iš flanelės išsikirpau po 4 sluoksnius kiekvienoms sauskelnėms. Keturis todėl, kad turimos sauskelnės iš trijų ir dviejų sluoksnių peršlampa per greitai.

Įklotukams sukarpau seną frotinį rankšluostį. Labai ekologiška panaudoti seną nebereikalingą daiktą. O frotinis audinys, ypač naudotas, gerai sugeria drėgmę, ko mums ir reikia. Be to, išsilovę dažai, kas labai gerai vaikučio sveikatai.

Frotinių dedu po du sluoksnius, taigi iš viso išeina 6 sluoksniai per storiausią vystyklo vietą. Storiau siūti neapsimoka. Gydytoja sakė, kad kūdikio išskėstos kojos nuo vystyklo storumo netgi sveikiausia padėtis taisyklingai vystytis sąnariams. Tačiau daugiau sluoksnių pasiūti sudėtinga ir po to tik daugiau bėdos naudojantis.

2. Taigi, imu vidinį flanelės sluoksnį ir prie jo gerosios (!) pusės prisiuvu frotinį įklotuką.

Prisiuvu tik išilgai kraštų. Nesiuvu visų stačiakampio įklotuko kraštinių. Nes kažkiek purumo yra gerai - daugiau sugeria ir greičiau džiūsta negu kai visi sluoksniai stipriai susiūti vienas su kitu. Tačiau labai svarbu tuo pačiu užtikrinti, kad kiekvienas iš sluoksnių gerai būtų pritvirtintas bent prie vieno kito sluoksnio. Nes kitaip kai viduje sauskelnių pradeda slankioti vidiniai sluoksniai, o jei dar ištrūksta ir nuo skalbimo susimeta į gumulą, tai nebeįmanoma naudotis. Jei jau daryti, tai gerai, kad po to būtų galima ir naudotis.

O siuvu prie gerosios vidinio sluoksnio pusės todėl, kad po to antro sluoksnio piešinėliai neprasišviestų į išorę. Man asmeniškai nelabai gražu.

Taip padarau su abiem vidiniais flanelės sluoksniais.

3. Blogosiomis pusėmis sudedu vidinį ir išorinį flanelės sluoksnius ir sudygsniuoju, kad būtų lengviau susiūti.

Maždaug 1 - 1,5 cm nuo krašto susiuvu paprasta siūle aplink visus kraštus. Nuardau raudoną pagalbinį siūlą.

4. Vidinį flanelės sluoksnį šiek tiek apkerpu, apie 0,5 cm. Tam, kad po to būtų lengviau apsiūti jau baigiamų sauskelnių kraštus.

Tą patį padarau ir su kita flanelinių sluoksnių pora.

Šį kartą iš karto siuvau 6 sauskelnes ir užtrukau 2 savaitgalio dienas. Anksčiau per vieną dieną pasiūdavau 1-erias sauskelnes. Aišku, šiokia tokia patirtis davė savo. Tačiau manau, kad daugiausia sutaupiau tą pačią operaciją darydama iš eilės visoms sauskelnėms.

5. Dabar turiu jau tik du sluoksnius. Apsisprendžiu, kuris iš jų bus išorinis, o kuris vidinis. Pavyzdžiui, galbūt audinio paveikslėlis išsidėstęs taip, kad gražiau atrodys užsegus.

Toliau dirbu su tuo sluoksniu, kuris bus viršutinis.

Iš vidinės pusės maždaug 1,5 cm atstumu nuo krašto didžiausiu ir plačiausiu zigzago dygsniu prisiuvu gumytes, kurios apglaus kojytes. Kiek platesnę (bet galima ir tokio paties storio) prisiuvu ir palei nugarytės kraštą (kur “sparnai” platesni).

Siūdama pirmąsias sauskelnes šioje vietoje padariau dvi klaidas: gumytę siuvau per visus sluoksnius ir nepakankamai ją įtempiau prisiūdama. Per visus keturis sluoksnius gumytės jėgos neužteko sutraukti audinį pakankamai, kad prisiglaustų prie odos. Tad kai kūdikis padarydavo rimtą reikalą, gaudavosi visiška tragedija pro visus kraštus į visus šonus.

Gumytės siuvimas ne per visus sluoksnius leidžia jai gerai suraukti vystyklą ir tuo pačiu ne per stipriai prispaudžia odelę. O siuvant gumytę reikia įtempti visiškai kiek tik ji tempiasi. Tik taip man pavyko išgauti, kad uždėjus sauskelnes jos būtų prigludusios. Nebijokit, nespaudžia per stipriai.

Čia sauskelnės pamažu pradeda įgauti į save panašią formą.

6. Ant to paties sauskelnių gabalo tik priešingame gale (kur “sparnai” siauresni) ir iš gerosios pusės prisiuvu juostelę iš dviejų lipukų dalių. Siuvu tą dalį, už kurios gerai kabinasi.

Siuvu trigubu zigzago dygsniu. Ir nors šiaip esu prisiekusi ekologijos šalininkė, būtent šioje vietoje siūlau naudoti sintetinius siūlus. Nes anksčiau siūtose sauskelnėse būtent šioje vietoje nuo skalbimo sutrūkinėjo medvilniniai siūlai. Ir tenka taisyti. Juk išmesti taip neekologiška, ar ne?

Dabar išorinis sauskelnių sluoksnis atrodo štai taip:

7. Prie jo montuojame vidinį sluoksnį.

Pasiruošiau smeigtukų. Pirmiausia blogosiomis pusėmis sudedu “sparnus”, susegu smeigtukais. Tada, kai kraštai užfiksuoti, tenka tempti išorinį sluoksnį ir lygiai sudėti su vidiniu. Lengviausia tai padaryti, kai išorinis sluoksnis su gumytėmis iš vieno krašto žiogeliais prisegtas prie pvz. sofos, t.y. prie tokio daikto, prie kurio įmanoma prisegti jo nepagadinus, bet kuris iš negriūna kai trauki sauskelnes.

Kiekvieną mažą plotelį, suderinusi kraštus, susegu smeigtukais. Tada sudygsniuoju. Ši dalis pati sunkiausia. Aš visąlaik per ją susibadau rankas.

Sudygsniavusi maždaug 1 cm atstumu nuo krašto susiuvu paprasta siūle. Tiesiog apvažiuoju visą kraštą nuo - iki per visą perimetrą. Nuardau raudonus pagalbinius siūlus.

8. Liko visai mažai. Man - įdomiausia dalis. Kiekvienas sauskelnes apsiuvu vis kitokios spalvos siūlais. Bent kažkokia kūryba!

Beveik baigta.

9. Beliko tik prie didesniųjų sparnų iš vidinės pusės prisiūti lipukus, kuriais susegsime sauskelnes uždėjusios vaikui. Šalia prisiuvame du gabaliukus - iš krašto tą, kuris su kabliukais, o 2 mm atstumu link centro - tokio pat dydžio tą lipuko gabaliuką, prie kurio limpa.

Šito, beje, kaip ir daugelio kitų čia paminėtų dalykų, instrukcijoje nėra. Šitą aš atradau patyrinėjusi pirktines sauskelnes.

Antras gabaliukas šalia reikalingas “užsegti” sauskelnes jų nenaudojant. Ypač kad negadintų kitų rūbų skalbiant.

Na štai, sveikinu, sauskelnės pasiūtos! Mano rezultatus galite pažiūrėti štai čia.

                                                                             *****

Neslėpsiu, procesas man pasirodė ilgokas. Bet aš buvau užsibrėžusi, o savo tikslų nemetu taip lengvai. Tačiau valios prireikė. Ir ne vieną sykį buvau pasijutusi kiniete.

Bet yra ir pliusų - nuo šiol man pirktinės daugkartinės sauskelnės visai neatrodo brangios. Atvirkščiai… :)

Na, ir pasididžiavimo savimi kažkiek. Juk apčiuopiamas rezultatas vistik. Nors pinigais, atrodo, ir per mažai vertas. Bet mielas, jaukus ir smagus.

Sėkmės!

Parašykit, kaip seksis.

P.S. rašiau vėlai vakare, kai mažius užmigo, nebeturiu jėgų perskaityti, ar nepalikau spausdinimo klaidų. Jeigu ką, nepykit. Parašykit, ištaisysiu. Jau einu miegot.

Rodyk draugams

Vaikui paaugus, kai kurioms daugkartinėms sauskelnėms suplyšus, atėjo laikas atsinaujinti arsenalą.

Tuo labiau, kad medžiagos supirktos jau seniai šiek tiek ir slėgė sąžinę kadais suplanuotu ir neatliktu darbu.

Pora savaitgalinių dienų triūso ir vaiko arsenalas pasipildė šiomis šešiomis minkštutėmis pūkuotomis šiltutėmis daugkartinėmis sauskelnėmis.

Rodyk draugams

Valio! Netyčia radau tokią interneto sveitainę www.ekomama.lt. Žiūriu, ogi ten mano mėgstamos vienkartinės ekologiškos sauskelnės ŽYMIAI pigiau!

Dar prieš kelias dienas už tokią pakuotę “Sveiki produktai” sumokėjau 115 Lt. Ir tai maniau, kad kaip ekologiškoms sauskelnėms, tai 1 vnt. išeina nedaug brangiau nei įprastinės Pampers.

O čia toks kiekis - 87 Lt. Ir taip ekologiškų sauskelnių kaina susivienodina su įprastinėmis plastmasinėmis.

Super! Kitą kartą žinosiu kur pirkti!!!

Dar porą medžiaginių būtų gerai pasiūt vien tam, kad sunaudot gražias medžiagytes, kurias nusipirkau. Bet vis dėlto jei išeina naudot vienkartines, kurios kvėpuoja, suyra, tai super, ne tas žodis. Daug patogiau.

Rodyk draugams

Nespėjom susikurt, jau laužom. Šįkart pasiuvau sauskelnes šeštadienį. Va kokios gavosi:

Ankstesnes siuvau iš anksčiau turėtų medžiagų, o šitas - iš naujai pirktos flanelės. Tų flanelių dabar tokių gražių, su gražiais paveiksliukais yra. Bet toookios plonos, beveik prašviečiamos. Sunkiai apsiverčia liežuvis flanele pavadint. Plona medžiagytė su šiokiu tokiu pūkeliu.

Na, bet nors jau gražios.

Tiesa, kartu su daugkartinėm sauskelnėm išlindo ir tokia problemėlė - sutepti vystyklai smirda. Perskaičiau, kad iki skalbimo juos reik užmerkt vandeny ir šiek tiek įpilt acto, kad nesidaugintų bakterijos. Bet kvapas vistiek nekoks. Reiks pirkti kibirą su dangčiu, kad nesklistų kvapas.

Rodyk draugams

Kadangi taip jau gavosi, kad pirma kartą daugkartines sauskelnes siuvau sekmadienį, šį sekmadienį nutiko tas pats. Panašu, kad nejučia formuojasi šeimos tradicijos :) Pas ką sekmadieniniai šeimos pietūs, kai visi susėda prie stalo, o pas mus sekmadieniniai užpakaliuko ritualai.

Na ką darysi. Net jei tai atspindi mano vidinio gyvenimo turtus. Tebūnie. Vistiek šito blogo niekas neskaito.

Aną dieną nusipirkau aš suomiškas (berods) ImseVimse daugkartines sauskelnes. Tiesiog papildžiau reikalingų daiktų arsenalą. Net nustebau - siūtos pagal tokį patį principą, kaip kad ir aš pirmą kartą siuvau. Tiesa, skausmingai, bet iki šio sekmadienio pasimiršo.

O instrukcija, pagal kurią siuvau, irgi buvo berods suomiška. Sulyginau du daiktus ir supratau, kad instrukcijoje buvo nutylėta keletas svarbių dalykų:

1. guma, suraukianti ties kojytėm, yra siūta tik prie viršutinio sluoksnio, ir suraukta žymiai stipriau,

2. šalia lipukų-segiukų prisiūtas mažas gabalėlis medžiagos prie kurios lipukai prilimpa kai vystyklas nenaudojamas arba skalbiamas - neprikimba prie kitų rūbų ir jų negadina.

Dar vieną išvadą pasidariau pati iš praktikos - kad visus sluoksnius, kiek daug jų nebūtų, reikia tvirtinti tarpusavyje, nes kitaip jie viduje skalbiant išsiardo iš tvarkos ir vystyklas netenka formos.

Siuvant pirmąjį kilo puiki mintis - panaudoti tėčio baltinius.

Vieną kartą turėjo tėtis gražius baltinius. Business style. Ėjo į kažkokį susitikimą, prie kažko prisiglaudė. Ir liko ant baltinių neišplaunama dėmė. Tokia kaip medžio sakų. Jei pati nebūčiau tame pačiame susitikime buvus, klausimas, ar patikėčiau. Iš kur sakai dalykiniame susitikime?!

O kadangi audinys buvo 100% medvilnė, tai verslo stiliaus baltiniai prisikėlė antram gyvenimui kaip viršutinis sauskelnių sluoksnis. O viduje kaip visuomet, įsiuvau minkštutėlės švelnutėlės flanelės. O dar taip sutapo, kad spalvos suderėjo, tai likau be galo patenkinta rezultatu:

Ir vaikelis atrodė tikrai patenkintas. Visai kaip tėtis! Iš to džiaugsmo ir greit pakrikštijo. Įtariu, kad neišplaunamomis dėmėmis. Gerai, kad spėjau paskutiniu momentu nufotografuoti. Nes jau niekad nenebus tokios išdidžios, kokios buvo…

Rodyk draugams