BLOGas.lt
Naujausi įrašai
  Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kiaušiniai



Pernai per Velykas visai ne velykinės temos populiarumo nesusilaukė. Tad pamoką išmokau ir šiemet rašysiu apie kiaušinius. Kažką akivaizdžiai velykiškesnio.


Ekologiškų kiaušinių Lietuvoje esu mačiusi pirkti tik Ekologiškuose produktuose. Iš pradžių juos vertinau skeptiškai. Tačiau po kiek laiko Ekoagros ženklas atsirado, tad teko skepticizmą pasidėt į tolimesnę lentyną.


Tačiau kadangi vien dėl kiaušinių dažnai važinėti į kitą miesto galą neapsimoka visomis prasmėmis, dažniau tenka kiaušinius pirkti arčiau namų, paprastame prekybos centre.


Jei kada nors truputį pasidomėtumėt, pastebėtumėt, kad 95% visų parduodamų kiaušinių yra narvuose laikomų vištų. Nenoriu jums gadinti šventinės nuotaikos, tad nuotraukų čia nedėsiu. Bet patitikėkit, višta, laikoma savo dydžio narve ir neturėdama elementarių sąlygų net atsistoti (nekalbu apie rimtesnį pajudėjimą), kokios kokybės kiaušinį ji gali išperėti? Ji laikoma kaip kiaušinių dėjimo mašina, niekas nesirūpina atrofavusiais raumenimis, susilpnėjusia imunine sistema, dėl to reikalingais didesniais kiekiais vaistų prieš dažnai puolančias ligas…


Tokie kiaušiniai yra mums įprasti parduotuviniai - maži, su blyškiu tryniu, be skonio. Tokie, kurių dedant į kepinius, šie būna bespalviai. O kur dar žinojimas, kaip žiauriai kankinamos jų mamos?!


Prekybos centre, pirkdami kiaušinius, atkreipkit dėmesį ir, jei įmanoma, rinkitės laisvai laikomų vištų kiaušinius. Vištos ne tik gali prasimankštinti kojas, bet ir pasirinkti, kokius šapelius palesti! Jos stipresnės, jų imunitetas geresnis, mažiau puola visokios ligos. Jų kiaušiniai bus tokie patys kaip ir kaimiški. Didesni, geltonais tryniais, kiaušinio skonio. O kepinių tešla bus normaliai geltona.


Deja, tokių kiaušinių praktiškai neįmanoma rasti. Realiau yra rasti ant kraiko laikomų vištų kiaušinių. Šios vištos, nors ir nevaikšto laisvai kur nori, bent jau laikomos ne ankštuose narvuose. Ir turi nors ir mažą, tačiau šiokią gerovę, lyginant su narvuose laikomomis vištomis. Ir tai jaučiasi  kiaušinių kokybėje!


Kaip ir GMO atveju, gamintojai ir pardavėjai išmokę visokių pakuočių žymėjimo triukų. Jie padarys viską, kad būtų neįmanoma suprasti, kaip buvo laikomos vištos. Užrašys “kaimiški kiaušiniai” arba “ūkininko”, o kažkur mažomis raidelėmis, arba dar blogiau - kodu kažkur vidinėje pakuotės pusėje mažomis raidelėmis pažymėta, kad iš tiesų - tai narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Vištų, kurios ne tik kaimo niekada gyvenime nematė, bet nei saulės, nei pusės kvadratinio metro ploto. Nesakau laisvės. Nes apie ją net pasvajot nedrįso.


Vieninteliai man žinomi kiaušiniai, kuriuos imu drąsiai (nes esu išstudijavusi užrašus ant pakuočių) - tai Linea Vitalis rudi kiaušiniai. Jie yra ant kraiko laikomų vištų.


Arba nepatingėkit nuvažiuoti į Ekologiškus produktus ekologiškų. Pabandykit ir pasakysit man, ar ir jūs jaučiat skirtumą.

GMO detektyvas


Jau senokai kirba mintis, kad vis matau pranešimus apie tai, kad Lietuvoje yra nemažai maisto produktų su genetiškai modifikuotais organizmais, tačiau keista - nei karto nemačiau, kad ant nors vieno maisto produkto būtų parašyta “GMO”.


O Lietuvoje juk privaloma žymėti genetiškai modifikuotus organizmus. Įstatymas taip sakant.


Nesunkiai internete radau kaip atrodo šokoladinis kremas Finetti, labai lengvai radau jį ir prekybos centre.


Viešai buvo ne kartą skelbta informacija, kad šis kremas turi GMO. Paneigimo, kad tai būtų klaidinga informacija, nemačiau. Vadinasi, informacija teisinga.


Daugiau negu logiška, paprasčiau nei paprasta - ant šio kremo pakuotės turi būti aiškiai nurodyta, kad sudėtyje yra GMO. Parašyta smulkiomis raidėmis, tačiau aš kantrybės turiu ir skaitau.


Skaičiau kelis kartus. Skaičiau ant skirtingų pakuočių. Nei vieno žodelio, jokios užuominos apie GMO!


Vienas keisčiau skambantis ingredientas - emulsiklis sojų lecitinas. Internete ieškau informacijos, kas čia per velnas ir su kuo valgomas.


Taigi:









“E322


Lecitinas


Natūraliai gaunamas iš sojų, rapsų aliejaus, tačiau dažnai pramonėje gaminamas iš genetiškai modifikuotų žaliavų”


Info: http://www.sveikata.info/konservantai-e


Klausimai - ar iš tiesų šio produkto žymėjimas nepažeidžia šiuo metu Lietuvoje galiojančių įstatymų ir yra tinkamai pagal įstatymus pažymėtas?


Ar toks žymėjimas nepažeidžia žmogaus teisių žinoti, jog jis nusipirko ir valgo GMO, net jei tai visiškai prieštarauja asmens įsitikinimams?


Ar kiekvienas turi būti baigęs chemiją, mediciną, žemės ūkio ir maisto pramonės mokslus, kad pirkdamas maistą galėtų suvokti, kokį dalyką dėsis burnon???

Pipirnės daigai


Anksčiau dažnokai nužiūrėdavau tokius dalykėlius parduotuvėje ir nuoširdžiai nusistebėdavau, kad juos pardavinėja. Negi juos kas nors perka?!


Vieną dieną, susigundžiusi išparduodamais avokadais, nusipirkau vieną. Grįžau namo, ir supratau, kad tikrai nežinau, ką su juo daryti. Ir su kuo jis valgomas tikrąja ta žodžio prasme.


Teko ieškoti recepto su avokadais. Kai yra nuotaika, man tikrai patinka kažką tokio naujo išbandyti.


Pasisekė greitai. Radau salotas, kurioms be avokado ir kitų sudedamųjų dalių, reikėjo ir pipirnių. Neįsivaizdavau, kas per velnias tos pipirnės, tačiau turėjau vilties, kad tai bus vienas iš tų keistų dalykų, kuriuos esu mačiusi ir stebėjusis. Ir vėl pasisekė. Pirmoje pasitaikiusioje mažutėje IKI parduotuvėje radau šviežutėlių ir ekologiškų (!) pipirnių!



Graži nuotrauka gavosi, ar ne?


Na, šaunu, kad Lietuvoje yra pirkti ekologiškų pipirnių, bet vištiena ekologiška irgi praverstų! Ir pirkčiau ją, manau, tikrai dažniau nei pipirnes.


 

Neekologiška, bet valgoma


Kai neseniai buvau Danijoje, varvinau seilę į parduotuvėje gulinčius ekologiškus viščiukus. Mes mėgstame vištieną, ir man asmeniškai tikrai labai trūksta, kad aš negaliu nupirkti ekologiškos vištienos Lietuvoje. Nesiveši juk iš Danijos.


Tad dažniausiai perkame iš IKI gurmanų serijos vištieną.


O neseniai Maksimoje aptikau tokį šaldytą lobį:



O ant jo parašyta: ganyklinis, laisvo auginimo mėsinis viščiukas. Lesinamas 100% augalinės, mineralinės ir vitamininės sudėties lesalu. Na, super!


GMO - ant mūsų stalo


Šiuo metu Lietuvoje prekiaujama šiais genetiškai modifikuotais maisto produktais

8 pavadinimų saldumynai: šokoladinės plytelės „Dinastija“, „Samari“, šokoladiniai vafliai „Smakdown“, ,šokoladiniai saldainiai „Vkus leščiny-siurpriz“, šokoladiniai kiaušiniai „Bermuda“, šokoladinis kremas „Cikonella“, riešutinis tepamasis kremas „Finetti“;

22 pavadinimų augaliniai aliejai: Brolio, Lankų, Sodžiaus, Kolumbo, Tėviškės, Augalinis aliejus, Dolores, Maxima, Optima linija, Perla, Karolina, Žemaičio, Aukselis, Saulutė, Omili, Huilor, Oilio, Vitela, Luccija, Jasmine, Caroli, Zitos sojų aliejus;

6 pavadinimų margarinai: Optima linija, Aukselis, Aima, Lisette, Extra, Osrini;

2 pavadinimų majonezas: Sodžiaus, Provans;

2 pavadinimų maisto papildai: Memortop, Soupsseen;

1 pavadinimo sausa bulvių košė „Mivina“;

1 pavadinimo greito paruošimo makaronai „Mivina“;


Šaltinis - http://www.delfi.lt/news/daily/Health/article.php?id=20477271


Foto iš daisena.lt


P.S. įdomu tai, kad labai sunkiai radau iliustraciją šiam savo blogo įrašui. Kažkokia keistenybė - ekologiškų produktų, kurie šiaip yra retesni, nuotraukas rasti internete žymiai lengviau nei ką nors iš šio sąrašo. Matyt, nėra nei vieno blogo, kuris rašo apie tai, kaip stengiasi maitintis vien tik genetiškai modifikuotais produktais. Keista?!

Aš pikta


Iš tikrųjų dėl visai kitų priežasčių. Tačiau išsiliesiu tema, artimesne ekologijai.


Šiandien Delfyje publikuojamas straipsnis iškalbinti pavadinimu:




Kitais metais vėžys taps liga, nuo kurios mirs daugiausiai žmonių


Tema iškalbinga, pavadinimas - žurnalistinis perlas, dėmesio pritraukimu nenusileidžiantis vaikžudystei ir panašioms stipriai nervus dirginančioms temoms. Apie tai, kokios naujienos pasiekia žmogų ir kokį jos turi poveikį, aš turiu savo nuomonę, bet dabar irgi ne apie tai.


Mane dar papiktino, kad iš tiesų straipsnio tikslas yra išmušti iš valdžios skirti pinigų institutui statyti. Ir man nepriimtina, kad žmonių nervus gadinantys straipsniai yra tam priimtina forma. Bet ir ne apie tai norėjau.


Paskaičiau straipsnio komentarus ir jais pasipiktinau. Va čia aš ir išliesiu visą pagiežą.


Vos ne visi komentatoriai kaip susitarę unisonu rėkia: čia maiste esantys visi tie E yra kalti kad žmonės masiškai miršta nuo vėžio. Kad nėra gerai, tokia nuomonė tikrai yra, ir gali būti, kad kai kurie tie E ir prie vėžio sukėlimo prisideda.


Bet esmė yra tame, kad kai tas pats rėksmingus komentarus apie E rašęs žmogus nueis į parduotuvę ir rinksis maisto produktus, į krepšelį dės tikrai neekologiškus! Ir tikrai neskaitys etiketėse apie E!


Įsivaizduokime, kad aš, kaip koks Kinziulis tarybiniuose anekdotuose tyliai prieinu iš nugaros to pirkėjo ir gudriu balsu sakau: “tai kodėl nesirenki prekės ekologiškos?”, jis man išdroštų tokį pamokslą, koks žmonių mulkinimas yra tos ekologiškos prekės, kad tik vadinamos taip, kad kažkam gražų pinigėlį neša, kad nesąmonė čia, ir akių dūmimas! Suprask, jis toks protingas ir sąmoningas tai jau tikrai atsirinks, kas geriau jam ir jo šeimai! Ir pinigų nemėtys be reikalo pseudo ekologinėms marketinginėms nesąmonėms!


Grįžtu prie komentarų ir cituoju vieną iš jų:


miki, 2009 02 05 10:13 manau kalčiausi yra nekokybiški maisto produktai, prikišti visokiausių konservantų (…)”



 

Dar vienas:

 


“JP, 2009 02 04 16:10 Kai baigs nuodyti maistą įvairias priedais su E raidę, gal tada ir vėžio susirgimo atviejų sumažies. Maistas, vaistai, drabužiai ir kt, visur yra pilna stabilizatorių, konservantų ir kitų brudų. Vaisiai ir daržovės tai vitaminai, gal seniau buvo, bet ne dabar.”

 

 

Miki, o ar tu kai tampi nebe delfio straipsnių komentatorius, o paprastas pirkėjas maximoje, ar renkiesi ekologiškus produktus, kuriuose nėra E? JP, o jūs ponia? Nepykit, jei klystu, bet abejoju. Jau, atrodo, taip ir girdžiu, ką man atsakytumėt ne šio straipsnio fone… (skaityti aukščiau).

 

Tai kodėl mes visi visąlaik manome, kad valdžia kalta dėl visko ir visada? Matai, tuos E mums sukiša. Mes juk patys tai ne, tikrai tų E nenorim. Ar tikrai nenorim??????????

Maisto produktai, kurių patarčiau vengti - jie su GMO!


Pagaliau radau prieš 1,5 - 2 metus iš Delfi atsispausdinto straipsnio ištrauką, kurioje išvardinti tuo metu Lietuvoje parduodami maisto produktai su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Tad pasidedu čia, kur tiek aš, tiek jūs visada rasite patogioje ir prieinamoje vietoje.


12 ekologiškų maisto produktų


Kadangi gatavų ekologiškų patiekalų Lietuvoje dar nėra, tad ant virtualaus stalo dedu ekologiškus produktus. Dvylika, aišku. Nes gi Kūčios.



Anksčiau skundžiausi, kad ekologiškos bulvės vien II kategorijos ir tokios smulkios, kaip riešutai, užknisa jas skusti. Tai va, džiaugiuosi per Panoramos atodarymą Rimiukuose radusi normalaus dydžio ekologiškų bulvių.



Ekologiškų apelsinų mačiau. O vat mandarinų - kažkodėl ne. Šiemet ant Kalėdų stalo bus mandarinų. Bet neekologiškų.



Šio pieno randu Rimi, šiaip apsimoka labiau pagal kainą ir kiekį. Tik pakuotė tokia keistoka, kaip laikina. Nors toks jau pardavinėjamas daugiau nei pusę metų…


Kai kas sako, kad pienas - ne Kūčių maistas. Taip, bet jis įeina į kūčiukų receptą!



Viči turi visą seriją labai skanių ekologiškų duonų, nuo baltos iki juodos. Man skaniausia - tėvo.



Šiuos pirkau pavasarį, stebėdamasi, kad nėra lietuviškų. Šiuo metu yra pilna. Tik džiaugiuosi, kad turiu iš kaimo, nes tų, kurie parduodami, nekyla ranka pirkti - tokie kieti ir neskanūs.



Tiesiog grikiai. Kam pirkt neekologiškus, kai yra ekologiški. O be to, visos kruopos labai pigios. Čia tiems, kas šventai įsitikinę, kad viskas, kas ekologiška - aukso kainos.



Cukrašvendrių rudas cukrus. Man patiko, o šeimynai nelabai, nes jiems pasirodė per rupus.



Paprastas, kasdieninis, tačiau nuo to nė kiek ne prastesnis jogurtas.



Labai tinka į Kalėdinį pyragą su aguonomis.



Pats tas dėti į Kalėdinius meduoliukus.



Gal ir ne tradicinis kūčių ar Kalėdų stalo patiekalas, bet, mano nuomone, tikrai tam tinkamas - natūralus desertas datulės.


Kaip matote, ant malo Kūčių stalo silkės, deja, nėra. Nes su silke Lietuvoje yra labai bloga situacija. Šiaip ne taip pavyko rasti be natrio gliutamato. Bet visos su konservantais. Deja.


Bet užtai kisielius - iš pačių tikriausių ekologiškų spanguolių!


Jas pirkau dar rugsėjį, kaip ir priklauso apdairiai šeimininkei. Tad nesu tikra, ar rasite parduotuvėje šiandien. Bet man labai smagus vien pats faktas, kad jau šitiek produktų yra ekologiški!



Turtingo, sveiko, spalvingo ir gerai nuotraukose atrodančio Jums šventinio stalo! O svarbiausia - brangių ir artimų širdžių kompanijos aplink jį.


Su šventėm. Jos atėjo.


 


 


 


 

Ragauju maximos išradimų [nuotraukos]


Visąlaik labai skeptiškai žiūrėjau į jokiu man žinomu ekoženklu nepažymėtus neva tai ekologiškus produktus. O dar Maximoje, kuri garsėja tokiomis akcijomis-atrakcijomis kaip žemesnės kainos lapuko pakabinimas po iš tiesų brangesne preke. Arba pažymėta, kad akcija, kad prekė nukainuota, o prie kasos, aišku, muša pilną kainą.


Prieš porą dienų pati stovėjau ilgiausioje eilėje prie Vilniaus Akropolio informacijos, kur masiškai ėjo žmonės, kuriems nebuvo priskaičiuota 40% nuolaida knygoms, nors buvo rėksmingai reklamuojama visoje maximoje.


Tad kodėl turėčiau tikėti, kad jos nuosavi brand'ai yra patikimi ir teisingi? Kaip ir nėra prielaidų.


Bet pamačiusi, kad akcija visoms konservuotoms daržovėms ir vaisiams, nesusilaikiau nepasinaudojusi proga paragauti maximos neva tai ekologiškų išradimų.


Štai ir jie.




Tenka pripažinti - tapau reklamos auka. Kaip kad kažkada reikalavo prisipažinti vienas įkyrus mano blogo skaitytojas, perku vien todėl, kad parašyta 'ekologiškas'. Nors ir netikiu tuo, kas užrašyta.


Veikia tos akcijos, nors maniau, kad esu joms atspari.


 

Eko egzotika pilvui



Kad Lietuvoje nemirsi iš bado net valgydamas tik ekologiškus maisto produktus, manau, jau įrodžiau.


Noriu parodyti ir kai ką įdomesnio. Stengdamasi pirkti ekologiškus maisto produktus, tarp jų teko rasti ir gana egzotiškų variantų.


Juodas nevalytas cukrus. Realiai jis ne visai juodas, o labai labai tamsiai rudas.



Kavą su juodu cukrumi teko gerti Islandijoje pusryčiams viešbutyje.


Iš pradžių iš smalsumo, o po to todėl, kad patiko.


Grįžus į Lietuvą tokio cukraus paieška užtruko du metus. Per tą laiką ir vaikas suspėjo gimti ir paaugti!


Bet kaip visi sako, reikia labai norėti ir nenuleisti rankų nei po pirmos, nei po penkiasdešimt šešto nesėkmingo bandymo. Ir noras tikrai išsipildys, nes kitaip ir negali būti.


Kai sužinojau, kad Holos parduotuvėje Užupyje (Vilniuje) buvo šio cukraus, jis, aišku, buvo išpirktas. Bet, matyt, teisybę sako išminčiai, nes galų gale jo nusipirkau štai jau antrą kartą.


Man jis patinka su žalia arbata. Su kava ir su juoda arbata gaunasi… tiesiog per daug to rudumo. O žalia arbata su šiuo cukrum ir be jo išeina kaip du visiškai skirtingi gėrimai.


Berašydama nuėjau į virtuvę apžiūrėti, kas sertifikavo šį produktą, ir… dideliam savo nusivylimui neradau jokio ženklo. Nors pirkau ekologiškų prekių parduotuvėje. Ir tai pirmas kartas, kai pas juos nusipirkčiau kažką nesertifikuoto. Net man nepažįstami ženklai vėliau paaiškėdavo besantys rimti ir patikimi ekosertifikatai.


Matyt, perkant šį produktą jaudulys tiek pakirto kojas ir akis, kad tik šiandien pastebėjau, kad kažko trūksta (reikia juk sugalvoti kažkokį pasiteisinimą, kai vidury įrašo ekoblogui kyla abejonių, ar šis daiktas ekologiškas). Bet kokiu atveju, tai yra pati pirminė ir pratiškai neapdirbta cukraus forma. Daugelyje šalių laikoma tik žaliava, kurią toliau perdirbant pagaminamas cukrus. Na, o man patinka vartoti ir šią žaliavą. Aišku, jei dar cukranendrės būtų auginamos netrėšiamuose ir nepurškiamuose nuo kenkėjų laukuose, būtų išvis super.


Kitas produktas, kurio aš paragavau vien todėl, kad radau kažkokį keistą ekologišką maistelį buvo japoniška Miso sriuba.



Kai pradėjau domėtis ekologija, atradau, kad dauguma ekologiškų maisto produktų yra pirminės sudedamosios dalys. Kalbant paprastai, tai reiškia, kad reikia imti ir pačiam gamintis maistą. Taip ir teko daryti.


Tačiau kartais būna visokių situacijų ir ne visuomet yra pakankamai laiko. Tai netektų visąlaik tokiais atvejais iš bėdos virti dešreles be jokių E, į pagalbą ateina greito paruošimo Miso sriuba. Tereikia užpilti verdančiu vandeniu ir viskas. Na, skonis toks įdomus. Patiks tiems, kas nepeikia japonų virtuvės. Galima užsisakyti sanga.lt.



Prie egzotikos priskirčiau ne per seniausiai Lietuvoje pasirodžiusį alijošiaus gėrimą. Ragavau, visai skanus. Toks kaip kisielius be spalvos.


Ir Maximoje, žiūriu, vis padeda jį į ekologiškų prekių lentyną. Kad tose lentynose neekologiškų dalykų neretai daugiau nei ekologiškų, jau minėjau ne kartą.


Tad ir šiuo atveju žiūriu atsargiai. Importuotojų interneto svetainėje parašyta, kad nedėta cukraus. Tikiuosi, cukraus pakaitalų taip pat?! Rašo, kad yra visokių vitaminų. Bet įtariu, kad sintetinių. O tai jau prasilenkia su ekologiškumu. Bet čia tik mano išvedžiojimai apie šį produktą. Ekologiško sertifikato nesimato, tad matyt ir neekologiškas. Gal kas žino ką daugiau apie jį?