Kuo ir mane užvežė Vileda
Vienas vaikas miega, kitas - pas močiutę. O mama vėjuotą ir tik iš vidaus gražią sekmadienio popietę leidžia laigydama interneto laukais.
Ne taip jau labai ir laigydama - tiesiog rašydama. Taip sakant, nedidelėje lankoje. Tikriausiai net aptvertoje. Nematoma tvora. Dažyta ekologiškais brangiais dažais.
Ant stalo susikaupė tiek visokių išnaudotų pakuočių, kad išėjo bardakas. O bardakas - blogai. Be to, balandis - švaros mėnuo. Tad laikas ir man greitai greitai aprašyti viską, kas susikaupė. Ir išmesti! Apsivalyti, taip sakant. Vietoj mišių.
Taigi, darom inventorizaciją, beveik kaip paskutinę metų dieną - kągi čia mes turim ir apie ką teks šiandien rašyti memuarus. Ogi: sauskelnes, pienelį kosmetikai nuvalyti (velnas, ar tik nesu apie jį rašius?!), šampūną ir dušo želė viename ir šluostes. Temos, kaip visada, buitiškos be galo. Ir kas išvis tokias buitybes skaito?!
Pradėsiu nuo šluosčių. Mūsų tvarkytoja svaigsta vien nuo pavadinimo - Vileda. Kažkaip magiškai užburia ir akimirksniu didina tonusą. O mano aštri akis, tiksliau visos dvi, ėmė ir užmatė parduotuvėje.

Kažkaip vis anksčiau užkliūdavo, kad visokios šluostės, ypač tos, kurios ultramadingos dabar, t.y. velnias, kaip ten jos vadinasi? - ai, mikropluošto, yra pagamintos iš poliesterio ar kažkokio kito plastiko. Žodžiu, kvepia vienkartinėmis sauskelnėmis - buvusio kūdikėlio proanūkiai jau išmirę, o sauskelnės vis dar išdidžiai tebeyra velniai žino kelintą šimtą metų.
Taip ir su šluostėmis - kiek jos šimtų metų irs?
Alternatyva dirbtinio puošto šluostėms - skuduriukas iš seno rūbo. Jau geriau, nes jei rūbas buvo medvilninis, tai bent jau yra šansų, kad aš pergyvensiu savo seną šluostę, o ne ji mane. Dar to betrūko! Bet ši alternatyva manęs žiauriai žiauriai neviliojo, primindama tarybinius metus, kai prie kiekvienos kriauklės kiekvienuose namuose be išimties dvėsuoja nenusakomo pilkumo smirdanti šluostė iš seno rūbo. Nuo senumo net gliti, ir todėl nesusižiaukčiojus neįmanoma paimti į rankas. Niekaip nesuprasdavau, kaip tokios puvenos turi nešti švarą ir tvarką.
Tai va, nemaža nūdienė problema išspręsta - šios šluostės yra iš suyrančio audinio! Ne tik išsprendžia mano dilemėlę, bet ir suteikia šanso pragyventi savo šluostę! Highly recommended, taip sakant!
O aš einu pasikeisti šluostės šia nauja žalia, nes kaip tik naudojama man šiandien pradėjo atrodyti slidoka…


Jau kuris laikas skalbiu su ekoballs, va tokiais rutuliais. Kaip sako mano vaikas, tokiais žaliais pasauliais.
skalbimo miltelių ar skysčių. Jei tik jie gerai skalbs, aišku.


O kaip skalbimo priemonę naudoju Sonett ekologišką skystį vilnai ir šilkui skalbti (kairėje). Matyt todėl ir rašiau apie šį bei tą, nes neturiu ką apie šį skystį pasakyti. Skystis, ir tiek. Skalbia ir valio.
lygiai taip pat (foto dešinėje).
reklamavosi teikianti… ekologinio rūbų valymo paslaugą!!

Žiūrėdavau žiūrėdavau į tuos rutulius ir nesuprasdavau, kaip jie veikia. Kažkaip ten įjonizuoja, dar kažkokie burtai ir skalbia rūbus.
druska,
indų plovimo milteliai (ekonomiškiau nei ta****ės),
baliklis (kitaip baltuose puodeliuose iš vidaus lieka bjaurios rudos plėvės feeeeeee),
skalavimo skystis (be jo stiklinės lieka kažkokios apsinešusios baltu rūku)…
Išbandžiau Almawin kokosų skalbimo priemonę. Šiek tiek geriau, bet vis dėlto minkština tik vos vos.