Realybės šou "Eko gyvenimas"

Šiaip jie man buvo geri.

Pačioj metų pradžioj pradėjau rašyti šį blogą nuo parašydama pirmąjį įrašą. O štai gruodį gan plačiai ekologijos temomis internete besireiškiantis Laimis Žmuida man parašo: “Kas tavęs nežino, kas domisi ekologija?”. Tai štai, metų pabaigoje jau pasidariau žinoma šioje srityje. Wow.

Ir nors gerbiamieji komentatoriai mane dažnokai pavadina fifa (nors realiame gyvenime esu panaši į ką tik nori, išskyrus fifą, bet čia vėl sakys, kad pasiteisinimas, tegu ir būna pasiteisinimas), ekologijos temomis rašau ne todėl, kad tai dabar populiarėjanti tema. O todėl, kad nuoširdžiai tuo domiuosi.

Ir ne tik domiuosi. Štai visi 2008-ieji praėjo stengiantis vis daugiau keisti savo gyvenime į tą, ekologiškesnę pusę.

Ir žinot, kas atsitiko? Nenoriu, kad nuskambėtų labai pakylėtai ir perdėtai. Tačiau turiu pripažint - man tai davė papildomos prasmės.

Anksčiau tikrai trūko to elemento. Trūko kažko, kas atrodytų svarbu. Trūko kažko, kas padėtų apsispręsti kasdienybėje. Kad ir kokį pieną ar majonezą pirkti. Viskas atrodė taip nuobodžiai, kasdieniškai ir kažkiek beprasmiškai. Labiausiai turbūt todėl, kad jaučiausi dar viena pilka pelytė - statitinis vartotojas milijoninėje nemąstančių vartotojų minioje. Nes majonezą, kaip ir visi, pirkau tą, kuris buvo reklamuojamas per TV arba kuriam buvo kažkokios special akcijos.

2008 metais pradėjau pirkti ne pampersus,  sviestą Rama ir gatavus kepsnius iš maximos kulinarijos skyriaus. Pradėjau rinktis sąmoningai. Ir tas žinojimas, kad renkuosi man suteikia prasmę. Nes žinau, kad taip darau dėl savęs, dėl savo sveikatos, dėl vyro ir vaikų sveikatos, dėl gamtos, dėl žolytės, kuria džiaugiasi mano basos pėdos vasarą, dėl tų žmonių, kurie augino gyvulius ir daržoves ekologiškai, kurie vargo ir kovojo su kenkėjais be cheminių purškimų, dėl tų, kurie gamino ekologišką maistą, dėl mano anūkų, kurie gyvens švaresnėje gamtoje.

Čia kažkodėl prisimenu vieną “Grožio peilis” seriją, kuri moteriškės veidą supjausto maniakas. Ir ji, kaip ir kitos to maniako aukos, tampa savotiška žvaigžde, kurios veidą, kad ir subjaurotą, išsspausdina visa šalies spauda pirmuose puslapiuose. Bet plastikos chirurgai perpranta, kad žaizdos yra padarytos… pačios moteriškės. Ir ji prisipažįsta, kad ji taip padarė pati dėl prasmės, kurios jai taip trūko. Tai va, kažkas panašaus, tik lengvesne forma ir pas mane :)

Šiemet pradėjau rūšiuoti šiukšles. Beje, trumpas pamąstymas kur toliau eis šiukšlė, kuri šiuo metu mano rankose, taip pat suteikia prasmės. Galbūt ši banano žievė pavirs į gražų žiedą kitą vasarą. O anksčiau išvis apie apykaitos ratą nieko nemąsčiau, nemačiau ten nieko, ką galima būtų pastebėt, va.

Užtai vėlų vėlų rudenį man mano komposto dėžė padarė labai didelį ir nuostabų siurprizą. Vėlų rudenį lauko gėlės, kurios per vasarą augo vazonėliuose, išmečiau į komposto dėžę. O praėjus mėnesiui ar dviem, kai lauke buvo visiškai šalta, atidariusi ją vėl kažką įmesti, pamačiau štai ką:

Geri buvo metai.

Ir Jums, ir sau, linkiu tikrai gerų ir prasmingų 2009-ųjų!

P.S. ir dar šį įrašą suspėjau šiemet parašyti!!!! Jėėėėėėėėėėėėė

Rodyk draugams

Aš esu tikra ragana. Jau bijau kažko norėti net mintyse.

Nes viskas, ko aš noriu, išsipildo.

Štai ir aną dieną. Pagalvojau, kad keista, kad nėra ekologiško rankų kremo.

Po kelių dienų teko prastumti valandą laiko Antakalny. Primečiau, kad laikas patikrinti ne kartą girdėtą ir pažįstamų rate girtą prekybos centrą Parkas. Man pasisekė - jis dirba iki 20 valandos, kaip tik iki data man ir reikėjo prastumti laiką.

Įėjusi įsukau į pirmą pasitaikusią parduotuvėlę, kuri man pasirodė prikimštą pigios ir baisios kosmetikos, pigių kiniškų kosmetikos priemonių. Iš esmės siaubiakas, lietuviškai kalbant.

Nieko nesitikėdama uždaviau pardavėjai įprastinį savo klausimą: “Ar turit ekologiškos kosmetikos?”. Sako taip, turim kažką. Ir parodė penkis dalykėlius, kurie buvo išdėlioti skirtinguose kampuose (kampų buvo ir daugiau).

Ir kągi? Sakiau, kad aš ragana. Trys iš jų buvo kremai rankoms.

Užklupo labai prieštaringi jausmai. Šiaip esu gan kategoriškai nusistačiusi prieš rusišką kosmetiką. Net negaliu paaiškinti, kodėl. Matyt, nelabai racionalios priežastys. Kažkodėl ji man atrodo šlamštas ir nepatikima sudėtis. Nors tikrai žinau, kad yra daug žmonių kažkodėl manančių visiškai priešingai.

Vis dėlto neatsispyriau. Nusipirkau, nors ir rusiškas. Galutinai į savo pusę nusvėrė tai, kad buvo parašyta, kad daugelis sudedamųjų dalių yra sertifikuoti ECOsert.

Rodyk draugams

Žr. per vidurį, toks mažas buteliukas mėlynu kamšteliu. Normalus, geras indų plovimo skystis. Putoja puikiai, plauna irgi. Rankų odą po to tempia lygiai taip pat kaip ir po plovimo cheminiu skysčiu. Bet ekologiškas, todėl tausoja gamtą. Rekomenduoju. Tiek šį skystį, tiek plauti lėkštes. Apskritai jas plauti, o ne kaupti. Plauti rankomis.

Rodyk draugams

Lėkštes galima plauti rankomis.

Vakar po baliuko visi indai netilpo į indaplovę ir lukusią pusę suploviau rankomis. Kaip tik buvau gavus ir ekologiško skysčio indams plauti bandomuką, tai kaip tik buvo proga išbandyti. Vis dėlto rankų odą nuo jo traukė, teko po to tepti rankų kremu. Bet plovimas kaip procesas man patiko.

Tešlą kepiniui užmaišyti galima rankomis. O čia ir paslydau. Dariau anglišką pudingą, ir ten reikėjo išsukti sviestą su cukrumi. Neužteko kantrybės - vis dėlto viską sumečiau į virtuvinį kombainą ir pasukau rankenėlę… Turiu pripažint, kad jis tai padarė greičiau, geriau ir triukšmingiau nei aš.

O siūti galima mechanine siuvimo mašina. Net ir šiais laikais normaliai jos siuva. Tik va, dygsnio funkcijos labai ribotos… Ir išvis, kas tokias dar turi?

Foto kur plauna lėkštes- iš wikipedijos, kur ruošia maistą - villamilagrovineyards.com, su siuvimo mašina - iš interneto platybių (tiksliau neužfiksavau, o po to neberadau), bet užtai man labai graži

Rodyk draugams

Kadangi gatavų ekologiškų patiekalų Lietuvoje dar nėra, tad ant virtualaus stalo dedu ekologiškus produktus. Dvylika, aišku. Nes gi Kūčios.

Anksčiau skundžiausi, kad ekologiškos bulvės vien II kategorijos ir tokios smulkios, kaip riešutai, užknisa jas skusti. Tai va, džiaugiuosi per Panoramos atodarymą Rimiukuose radusi normalaus dydžio ekologiškų bulvių.

Ekologiškų apelsinų mačiau. O vat mandarinų - kažkodėl ne. Šiemet ant Kalėdų stalo bus mandarinų. Bet neekologiškų.

Šio pieno randu Rimi, šiaip apsimoka labiau pagal kainą ir kiekį. Tik pakuotė tokia keistoka, kaip laikina. Nors toks jau pardavinėjamas daugiau nei pusę metų…

Kai kas sako, kad pienas - ne Kūčių maistas. Taip, bet jis įeina į kūčiukų receptą!

Viči turi visą seriją labai skanių ekologiškų duonų, nuo baltos iki juodos. Man skaniausia - tėvo.

Šiuos pirkau pavasarį, stebėdamasi, kad nėra lietuviškų. Šiuo metu yra pilna. Tik džiaugiuosi, kad turiu iš kaimo, nes tų, kurie parduodami, nekyla ranka pirkti - tokie kieti ir neskanūs.

Tiesiog grikiai. Kam pirkt neekologiškus, kai yra ekologiški. O be to, visos kruopos labai pigios. Čia tiems, kas šventai įsitikinę, kad viskas, kas ekologiška - aukso kainos.

Cukrašvendrių rudas cukrus. Man patiko, o šeimynai nelabai, nes jiems pasirodė per rupus.

Paprastas, kasdieninis, tačiau nuo to nė kiek ne prastesnis jogurtas.

Labai tinka į Kalėdinį pyragą su aguonomis.

Pats tas dėti į Kalėdinius meduoliukus.

Gal ir ne tradicinis kūčių ar Kalėdų stalo patiekalas, bet, mano nuomone, tikrai tam tinkamas - natūralus desertas datulės.

Kaip matote, ant malo Kūčių stalo silkės, deja, nėra. Nes su silke Lietuvoje yra labai bloga situacija. Šiaip ne taip pavyko rasti be natrio gliutamato. Bet visos su konservantais. Deja.

Bet užtai kisielius - iš pačių tikriausių ekologiškų spanguolių!

Jas pirkau dar rugsėjį, kaip ir priklauso apdairiai šeimininkei. Tad nesu tikra, ar rasite parduotuvėje šiandien. Bet man labai smagus vien pats faktas, kad jau šitiek produktų yra ekologiški!

Turtingo, sveiko, spalvingo ir gerai nuotraukose atrodančio Jums šventinio stalo! O svarbiausia - brangių ir artimų širdžių kompanijos aplink jį.

Su šventėm. Jos atėjo.

Rodyk draugams

KaleduSenelis.visiems.lt

Pamenu, vaikystėje, kai dar buvau tikrai maža, ir kai nemažai laiko praleisdavome kaime, būdavo toks beveik sakralinis prausimosi ritualas prieš sėdant Kūčių vakarienės.

Matyt, taip buvo todėl, kad kaime žmonės prausdavosi tik gana retomis progomis, ypač žiemą. Kai senelis iškūrendavo tikrą kaimišką aprūkusią pirtį. O kūrenti reikdavo beveik visą dieną nuo ryto, kad pavakare būtų įmanoma eiti praustis.

Ir tai vykdavo tikrai ne dažniau kaip kartą per savaitę, sekmadienį. O gal ir net kas dvi savaites.

Bet jausmas tada po pirties būdavo tikrai nekartojamas. Ir šventiškas.

Ta proga šiandien pristatau ekologišką šampūną Logona žaliame buteliuke.

Normalus, geras šampūnas. Putoja gerai, plauna gerai. Atrodo irgi netgi labai normaliai, palyginus su tuo, kaip atrodo kiti ekologiški šampūnai. Gal tik kvapas neidealus. Bet čia jau per didelis kabinėjimasis prie ekologiško šampūno. Juk visuotinai nusistovėjusi nuomonė, kad ekologiškos higienos priemonės normalios būti negali - jos arba neputoja, arba smirda, arba neplauna, arba baisiai atrodo. O greičiausiai viskas viename.

Tad šis šampūnas puikiai paneigia mąstymo šabloną apie ekologiškus šampūnus. Pirksiu ir vėl, jei tik atsibos bandyti kažką naujo. Arba jei nebeliks ką bandyti.

Šiais laikais žmonės prausiasi dažniau. Na, ir ačiū dievui. Bet patirti tą artėjančios šventės sakralumą vistiek linkiu. Nes geras jausmas. Ir nekasdienis.

Rodyk draugams

Neperseniausiai piktinausi mūsų pačių valdžios slaptais planais uždegti žalią šviesą GMO.

Net nemaniau, kad viskas vystysis taip greitai.

Praėjusį šeštadienį - Lietuvos ryte jau Monsanto skelbimas, kad ieško Lietuvoje pardavimų vadovo. Niekas ekonominės krizės metu neieško darbuotojų. O Monsanto ieško. Žinom žinom ir taip, kad už Monsanto stovi dideli pinigai.

O šiandien dar gražiau - Balsas.lt publikacija, kur kažkokia mokslininkė įtikinėja, kad GMO ne tik kad nepavojinga, o netgi ekologiška! Vos iš koto neišgriuvau. Bet koks diletantas, minimaliai pasidomėjęs ekologija, žino, kad GMO yra iš esmės nesuderinama su ekologija.

Ir, aišku, dangstomasi tradiciniais Monsanto teiginiais, kaip kažkas kažkur badauja, ir kad vienintelis būdas išvaduoti žemę iš bado - GMO. Beje, ar žinote, kad Monsanto išvedė sėklas, iš kurių išaugę augalai nebeveda sėklų ir nebesidaugina? Daugiau info apie GMO štai čia.

Rodyk draugams

Rodau savo geriausią iki šiol išbandytą ekologišką dezodorantą.

Faktas, kad neveikia taip, kaip tradicinis gerasis antiperspirantas. Nuo kurio po to auga pažastyse visokie skausmingi guzai. Ačiū dievui, nei vienas man iš jų nebuvo nieko rimta.

Bet pradėjus naudoti ekologiškus, ačiū dievui, tokie reiškiniai praktiškai dingo.

Taigi, faktas, kad šis dezodorantas nepadarys taip, kad visą parą nesiprausus nebūtų prakaito kvapo. Ypač jei darau kažką, nuo ko suprakaituoju.

Bet tai iš tiesų pats geriausias mano išbandytas ekodezodorantas. Drąsiai rekomenduoju. Iš nikovita.lt.

Rodyk draugams

KaleduSenelis.visiems.lt

Barselonoje šiemet pastatyta ekologiška Kalėdų aglutė. Jei nori, kad šviestų, turi paminti pedalus. Ir pagaminti energijos, kad šviestų lemputės. Man idėja pasirodė labai cool.

Deja, kaip supratau iš straipsnelio Lietuvos ryte, ispanai šito bajerio nesuprato. Ir eglutė stovi tamsi.

Žmonės sunkiai atiduota privilegijas, prie kurių yra pripratę. Ir kurias priima kaip savaime suprantamas. Kad ir savaime šviečiančią Kalėdų eglutę. Bet šiemet, praūžus audringiems, keistiems ir netikėtiems 2008, man atrodo, lieka vis mažiau dalykų, kurie yra savaime suprantami.

O man visai patiktų paminti pedalus ir pamatyti savo pastangas švienčiančias šventiškai.

Rodyk draugams

Gyvenk ekologiškai. Ir kaimyną paskatink.

Rodyk draugams