Realybės šou "Eko gyvenimas"

“Sveikuose produktuose” dabar - 40% ekologiškos kosmetikos išpardavimas. Tikrai kokybiška kosmetika, pati esu turėjusi lūpų blizgį, o dabar nusipirkau lūpdažį.

Lūpdažis, kainavęs 47 Lt, dabar kainavo 33 Lt. Kai tokia kaina, tai kodėl nepirkti?

Kai naudojau lūpų blizgį, tai galiu pasakyti, kad po standartinio lūpų blizgio lūpos būdavo išsausėjusios dar labiau. Norėjosi tepti dar. Po to - dar sausesnės, dar labiau norisi tepti, ir taip be galo. Net pradėjau galvoti, kad gal specialiai ten kažko įdeda, kad skatintų naudojimą?!

Tuo tarpu kai pasinaudoju ekologišku lūpų blizgiu, tai ir po to lūpos lieka ne tokios sudžiūvusios kaip kad prieš naudojimąsi.

Tik vienas pastebėjimas - kadangi juose nėra cheminių priemonių, kurios reguliuoja pasiskirstymą, tai per laiką natūraliai blizgis ir lūpų dažai pasklinda maždaug milimetrą aplink. Tiesiog turėkit omeny, ir dažykit šiek tiek siauriau, ir viskas bus ok ;)

Daug daugiau visokios praktinės informacijos, kaip gyventi ekologiškiau, šio ekogyvenimo dienoraščio autorės vedamame seminare: http://www.asmeniska.lt/seminaras.php . Registruokitės! Ir susitiksime tenais ;)

Rodyk draugams

Seniai norėjau išbandyti savo interneto dienoraštį rašyti lrytas.lt. Ir įsitikinti, kad ten aplinka artimesnė mano rašomam turiniui. Kadangi blogas.lt keičiasi, laikas savo seną planą bandyti įgyvendinti.

Taigi, lrytas.lt sistemoje naujausius mano įrašus galite rasti: http://blog.lrytas.lt/ekogyvenimas/

Iki susitikimų!

Rodyk draugams

Monako ir Hanoverio kunigaikštytė Karolina (Caroline) per tradicinę Rožių puoštę pasirodė su išrandingais papuošalais.

Jos apyrankės buvo pagamintos iš šampano kamščių. Na, jei tiksliau, tai kaip kad ir priklauso kunigaikštytei, kamščiai buvo nuo Moet & Chandon šampano.

Kaip ir priklauso Rožių pokyliui, Karolina turėjo rožių. Tačiau jos buvo sudėtos į rankinuką, kuris įtartinai primena motociklininko šalmą!

Visi spėlioje, kieno čia darbas - ar tik ne Karlo Lagerfieldo. Tačiau aš sveikinu kunigaikštienę tiek dėl drąsos, tiek dėl upcycling idėjų propagavimo. Taip kad imkim pavyzdį iš kunigaikštienės ir nebijokime būti drąsūs!

Nuotrauka ir info iš Žmonės, nr. 17 (296) 2009 04 23

Rodyk draugams

„McAfee“ specialistai apskaičiavo, kiek anglies dvideginio, kuris yra pagrindinė šiltnamio efekto priežastis, patenka į atmosferą, pagaminant elektrą, vėliau sunaudojamą kuriant, siuntinėjant, filtruojant ir trinant vadinamuosius šlamštlaiškius. Skaičiuodami šlamštlaiškius tyrėjai naudojosi duomenimis iš dvylikos šalių: Australijos, Brazilijos, Kanados, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, Indijos, Meksikos, Ispanijos, JAV ir Didžiosios Britanijos, praneša lenta.ru.

Tyrimo metu apskaičiuota, kad šlamštlaiškiams per metus sunaudojama apie 33 mlrd. kilovatvalandžių. Specialistų teigimu, tokio energijos kiekio pakaktų, kad elektra būtų aprūpinta 2,4 mln. gyvenamųjų namų ištisus metus.

Norėdamos pagaminti tokį elektros energijos kiekį, elektrinės į atmosferą kasmet išmeta apie 18,6 mln. tonų anglies dvideginio. Turint galvoje, kad praėjusiais metais buvo išsiųsta 62 trilijonai šlamštlaiškių, lengva apskaičiuoti, kad vienas toks laiškas „sveria“ 0,3 g CO2.

Mokslininkai neseniai panašų tyrimą atliko ir dėl paieškos sistemos „Google“. Tada tyrėjai iš Harvardo universiteto nustatė, kad energijos kiekis, sunaudojamas vos porai užklausų apdoroti, lygus energijai, kurios reikia arbatinumui užvirinti. Vadinasi, viena užklausa „sveria“ maždaug 7 g anglies dvideginio.

Be to, mokslininkai apskaičiavo, kad paprasčiausais interneto puslapių vartymas gali daryti pakankamai didelę žalą aplinkai. Per vieno interneto puslapio atvertimą į atmosferą išskiriama apie 0,02 g šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to po intensyvaus vieno asmens darbo internete per dieną žemės atmosfera pasipildo 70–80 gramų CO2.

15min.lt

Rodyk draugams

Vienas vaikas miega, kitas - pas močiutę. O mama vėjuotą ir tik iš vidaus gražią sekmadienio popietę leidžia laigydama interneto laukais.

Ne taip jau labai ir laigydama - tiesiog rašydama. Taip sakant, nedidelėje lankoje. Tikriausiai net aptvertoje. Nematoma tvora. Dažyta ekologiškais brangiais dažais.

Ant stalo susikaupė tiek visokių išnaudotų pakuočių, kad išėjo bardakas. O bardakas - blogai. Be to, balandis - švaros mėnuo. Tad laikas ir man greitai greitai aprašyti viską, kas susikaupė. Ir išmesti! Apsivalyti, taip sakant. Vietoj mišių.

Taigi, darom inventorizaciją, beveik kaip paskutinę metų dieną - kągi čia mes turim ir apie ką teks šiandien rašyti memuarus. Ogi: sauskelnes, pienelį kosmetikai nuvalyti (velnas, ar tik nesu apie jį rašius?!), šampūną ir dušo želė viename ir šluostes. Temos, kaip visada, buitiškos be galo. Ir kas išvis tokias buitybes skaito?!

Pradėsiu nuo šluosčių. Mūsų tvarkytoja svaigsta vien nuo pavadinimo - Vileda. Kažkaip magiškai užburia ir akimirksniu didina tonusą. O mano aštri akis, tiksliau visos dvi, ėmė ir užmatė parduotuvėje.

Kažkaip vis anksčiau užkliūdavo, kad visokios šluostės, ypač tos, kurios ultramadingos dabar, t.y. velnias, kaip ten jos vadinasi? - ai, mikropluošto, yra pagamintos iš poliesterio ar kažkokio kito plastiko. Žodžiu, kvepia vienkartinėmis sauskelnėmis - buvusio kūdikėlio proanūkiai jau išmirę, o sauskelnės vis dar išdidžiai tebeyra velniai žino kelintą šimtą metų.

Taip ir su šluostėmis - kiek jos šimtų metų irs?

Alternatyva dirbtinio puošto šluostėms - skuduriukas iš seno rūbo. Jau geriau, nes jei rūbas buvo medvilninis, tai bent jau yra šansų, kad aš pergyvensiu savo seną šluostę, o ne ji mane. Dar to betrūko! Bet ši alternatyva manęs žiauriai žiauriai neviliojo, primindama tarybinius metus, kai prie kiekvienos kriauklės kiekvienuose namuose be išimties dvėsuoja nenusakomo pilkumo smirdanti šluostė iš seno rūbo. Nuo senumo net gliti, ir todėl nesusižiaukčiojus neįmanoma paimti į rankas. Niekaip nesuprasdavau, kaip tokios puvenos turi nešti švarą ir tvarką.

Tai va, nemaža nūdienė problema išspręsta - šios šluostės yra iš suyrančio audinio! Ne tik išsprendžia mano dilemėlę, bet ir suteikia šanso pragyventi savo šluostę! Highly recommended, taip sakant!

O aš einu pasikeisti šluostės šia nauja žalia, nes kaip tik naudojama man šiandien pradėjo atrodyti slidoka…

Rodyk draugams

Skamba labai netikėtai. Tai - dar viena alternatyva mamoms ir tėčiams, norintiems užtikrinti jų mažiems bambizams kuo sveikesnę kūdikystę. Dar viena ekologiškų sauskelnių alternatyva.

Man jie patiko tuo, kad sauskelnių viduje - ne cheminis gelis, kuris sugeria drėgmę, o paprasčiausias ligninas. Kam neteko susidurt, tai ligninas - kažkas panašaus į tualetinį popierių, tik kiek storesnis ir būna didesniais lapais. Šiaip naudojamas medicinoj.

Natūralios kilmės - celiuliozė, t.y. kaip popierius, iš medienos. Žodžiu, suyrantis. Ir nedirginantis odos.

O tie gelio grūdeliai, ištrūkę iš sauskelnių, gali ir stipriai nudeginti odelę.

Vis dėl šių sauskelnių forma man kažkio nepatiko. Nes netgaliu dorai paaiškinti kuo. Tiesiog tas ligninas įdėtas vienodo pločio per visą sauskelnę, ir tarp kojyčių per platus ir per kietas, o aukščiau - per siauras, todėl buvo naktų, kai buvo šlapia ir lova.

Dar nepatiko kaina, nes kainuoja dvigubai daugiau nei pvz. Moltex'ai. Ir dar nepatiko, kad vežami iš JAV. Per toli - per daug teršiama aplinka juos gabenant iš taip toli.

Žodžiu, puiku, kad yra alternatyva. Kažkam ji tikriausiai labai patiks. ir tegu! Svarbiausia, kad yra iš ko rinktis. Įsigyti galima “Sveikuose produktuose”.

Rodyk draugams

Jau gyriau Alterra dušo želė, atėjo eilė pagirti dar vieną jų produktą. Tai - kosmetinis pienelis makijažui nusivalyti.

Tiesą sakant, kadangi tai vienintelis ekologiškas pienelis, kurį esu išbandžiusi, tad neturiu su kuo palyginti. Atrodo, ir ne taip mažai dažausi, tačiau pienelis man naudojasi tikrai lėtai.

Jausmas toks pats kaip ir naudojant kitus, neekologiškus pienelius. Tik vienas trūkumas - jei neapskaičiuoju kiekio, ir jo patenka į akis, graužia. Na, bet įvertinant tikrai žemą jo kainą, vistiek produktas superinis!

Na, o aš su dideliu ilgesiu laukiu rinkoje pasirodant ekologiškų servetėlių kosmetikai valytis. Nes man tokia forma patinka labiausiai. O kol jų nėra, naudoju šį pienelį. Tiesą sakant, daugiau pienelių ir neteko matyti Lietuvoje ekologiškų. Mielai išbandysiu, kai atsiras. Jei servetėlės neatsiras pirmiau :)

Nesuprantu, kaip vokiečiai Vokietijoje pagamintą daiktą ir dar ekologišką, išgauna už tokią mažą kainą!

Rodyk draugams

Jau rašiau apie Weledą, apie Tushies, ir dar vienas šiandienos žalias! Kas čia darosi? Matyt, ženklas. Kad jau tikrai pavasaris!

Šampūnas ir dušo želė viename. Gal ir esu marketingo auka, tačiau kažkodėl nemėgstu tokios kombinacijos viename. Gal bijau, kad kojos apaugs tokio tankumo plaukais kaip ant galvos! Neduok dieve… Taip ir religinga pasidaryti galima.

Tačiau iš esmės nieko blogo pasakyti negaliu. Galvą išplauna, kūną taip pat. Konsistencija normali, neįkyrus citrinos kvapas. Nieko bjauraus, tikrai. Viskas veikia kaip priklauso - putoja ir plauna, prausia.

Bet jaučiu, kad antrą kartą nepirksiu. Net nelabai galiu paaiškinti kuo.

Nors sugalvojau, kuo. Man tikrai nepatiko šis užrašas.

Rodyk draugams

Pernai per Velykas visai ne velykinės temos populiarumo nesusilaukė. Tad pamoką išmokau ir šiemet rašysiu apie kiaušinius. Kažką akivaizdžiai velykiškesnio.

Ekologiškų kiaušinių Lietuvoje esu mačiusi pirkti tik Ekologiškuose produktuose. Iš pradžių juos vertinau skeptiškai. Tačiau po kiek laiko Ekoagros ženklas atsirado, tad teko skepticizmą pasidėt į tolimesnę lentyną.

Tačiau kadangi vien dėl kiaušinių dažnai važinėti į kitą miesto galą neapsimoka visomis prasmėmis, dažniau tenka kiaušinius pirkti arčiau namų, paprastame prekybos centre.

Jei kada nors truputį pasidomėtumėt, pastebėtumėt, kad 95% visų parduodamų kiaušinių yra narvuose laikomų vištų. Nenoriu jums gadinti šventinės nuotaikos, tad nuotraukų čia nedėsiu. Bet patitikėkit, višta, laikoma savo dydžio narve ir neturėdama elementarių sąlygų net atsistoti (nekalbu apie rimtesnį pajudėjimą), kokios kokybės kiaušinį ji gali išperėti? Ji laikoma kaip kiaušinių dėjimo mašina, niekas nesirūpina atrofavusiais raumenimis, susilpnėjusia imunine sistema, dėl to reikalingais didesniais kiekiais vaistų prieš dažnai puolančias ligas…

Tokie kiaušiniai yra mums įprasti parduotuviniai - maži, su blyškiu tryniu, be skonio. Tokie, kurių dedant į kepinius, šie būna bespalviai. O kur dar žinojimas, kaip žiauriai kankinamos jų mamos?!

Prekybos centre, pirkdami kiaušinius, atkreipkit dėmesį ir, jei įmanoma, rinkitės laisvai laikomų vištų kiaušinius. Vištos ne tik gali prasimankštinti kojas, bet ir pasirinkti, kokius šapelius palesti! Jos stipresnės, jų imunitetas geresnis, mažiau puola visokios ligos. Jų kiaušiniai bus tokie patys kaip ir kaimiški. Didesni, geltonais tryniais, kiaušinio skonio. O kepinių tešla bus normaliai geltona.

Deja, tokių kiaušinių praktiškai neįmanoma rasti. Realiau yra rasti ant kraiko laikomų vištų kiaušinių. Šios vištos, nors ir nevaikšto laisvai kur nori, bent jau laikomos ne ankštuose narvuose. Ir turi nors ir mažą, tačiau šiokią gerovę, lyginant su narvuose laikomomis vištomis. Ir tai jaučiasi  kiaušinių kokybėje!

Kaip ir GMO atveju, gamintojai ir pardavėjai išmokę visokių pakuočių žymėjimo triukų. Jie padarys viską, kad būtų neįmanoma suprasti, kaip buvo laikomos vištos. Užrašys “kaimiški kiaušiniai” arba “ūkininko”, o kažkur mažomis raidelėmis, arba dar blogiau - kodu kažkur vidinėje pakuotės pusėje mažomis raidelėmis pažymėta, kad iš tiesų - tai narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Vištų, kurios ne tik kaimo niekada gyvenime nematė, bet nei saulės, nei pusės kvadratinio metro ploto. Nesakau laisvės. Nes apie ją net pasvajot nedrįso.

Vieninteliai man žinomi kiaušiniai, kuriuos imu drąsiai (nes esu išstudijavusi užrašus ant pakuočių) - tai Linea Vitalis rudi kiaušiniai. Jie yra ant kraiko laikomų vištų.

Arba nepatingėkit nuvažiuoti į Ekologiškus produktus ekologiškų. Pabandykit ir pasakysit man, ar ir jūs jaučiat skirtumą.

Rodyk draugams

Jau senokai kirba mintis, kad vis matau pranešimus apie tai, kad Lietuvoje yra nemažai maisto produktų su genetiškai modifikuotais organizmais, tačiau keista - nei karto nemačiau, kad ant nors vieno maisto produkto būtų parašyta “GMO”.

O Lietuvoje juk privaloma žymėti genetiškai modifikuotus organizmus. Įstatymas taip sakant.

Nesunkiai internete radau kaip atrodo šokoladinis kremas Finetti, labai lengvai radau jį ir prekybos centre.

Viešai buvo ne kartą skelbta informacija, kad šis kremas turi GMO. Paneigimo, kad tai būtų klaidinga informacija, nemačiau. Vadinasi, informacija teisinga.

Daugiau negu logiška, paprasčiau nei paprasta - ant šio kremo pakuotės turi būti aiškiai nurodyta, kad sudėtyje yra GMO. Parašyta smulkiomis raidėmis, tačiau aš kantrybės turiu ir skaitau.

Skaičiau kelis kartus. Skaičiau ant skirtingų pakuočių. Nei vieno žodelio, jokios užuominos apie GMO!

Vienas keisčiau skambantis ingredientas - emulsiklis sojų lecitinas. Internete ieškau informacijos, kas čia per velnas ir su kuo valgomas.

Taigi:

Klausimai - ar iš tiesų šio produkto žymėjimas nepažeidžia šiuo metu Lietuvoje galiojančių įstatymų ir yra tinkamai pagal įstatymus pažymėtas?

Ar toks žymėjimas nepažeidžia žmogaus teisių žinoti, jog jis nusipirko ir valgo GMO, net jei tai visiškai prieštarauja asmens įsitikinimams?

Ar kiekvienas turi būti baigęs chemiją, mediciną, žemės ūkio ir maisto pramonės mokslus, kad pirkdamas maistą galėtų suvokti, kokį dalyką dėsis burnon???

Rodyk draugams